Žemės ūkio technika

Melžimo įranga fermose Milkline

 

  Bandos valdymo programa - tai kompiuterinė sistema, kuri pagerina bandos valdymą ir kontrolę bei palengvina kasdieninę priežiūrą. Ji nenutrūkstamai fiksuoja visus duomenis apie kiekvieną gyvulį bei pateikia išsamias ataskaitas. Atsižvelgiant į pateikiamus rodiklius, galima pagerinti karvių pieno primilžius, sveikatingumą, pašarų sunaudojimą bei kitus rodiklius.

Bandos valdymo programa sudaro:

  • Kompiuterinė bandos valdymo programa;
  • Karvių identifikavimo įranga;
  • Pieno apskaitos prietaisai;
  • Rujos laiko nustatymo įranga;
  • Šėrimo sistema;
  • Svėrimo įranga;
  • Automatizuota veršelių šėrimo įranga. 

 "HEATIME"  rujos nustatymo sistema:

 

 

Straipsnis apie bandos valdymo sistemų privalumus iš žurnalo "Mano Ūkis":

 

 

"Šiuolaikinis pieno ūkis reikalauja naujų įgūdžių

Naujais stogais šviečiančios karvių fermos, gausėjančios bandos, rodo, kad pieno ūkis Lietuvoje pamažu atsigauna. Per pastaruosius 10 metų ne vienas stambus ūkis ar žemės ūkio bendrovė nemažai investavo, kad pagerėtų gyvulių laikymo sąlygos, pašarų ir pieno kokybė, padidėtų primilžiai. Tačiau su kiekvienu žingsniu į priekį atsiranda ir naujų problemų.

Palaidas gyvulių laikymas atitolina ūkininką nuo bandos. Vis sunkiau pastebėti sergančias, rujojančias karves. Intensyviai šeriamos karvės yra produktyvios, tačiau „tyliai“ rujoja. Dėl šių ir kitų priežasčių ūkių savininkai priversti ieškoti būdų, kaip efektyviau išnaudoti ūkio pajėgumus. Viena iš tokių, šalyje dar nelabai populiarių, naujovių – bandos valdymo programos. Ūkiuose, kuriuose jos taikomos, ypač pagerėja karvių reprodukcijos rodikliai,  padidėja primilžiai.

Pranoko lūkesčius

Radviliškio r. ūkininkas Saulius Gaidžiūnas 140 melžiamų karvių bandos duomenis analizuoja kompanijos „Milkline“ programa. Naujovė ūkyje įdiegta prieš 3,5 metų, tačiau teigiami rezultatai tapo akivaizdūs jau po dvejų: karvių pieningumas padidėjo nuo 4 iki 6,7 t pieno per metus. Pasak ūkininko, padidinti primilžius pavyko, kai pagal programos teikiamus duomenis buvo tinkamai sutvarkyta reprodukcija. Kompiuterinis bandos valdymas S. Gaidžiūno ūkyje tapo ne prabanga, o būtinybe, labai palengvinančia gyvulių priežiūrą.

Visos bandos karvės nešioja judesio daviklius ant kaklo, juose kaupiama informacija, kuri, atėjus gyvuliui į melžimo aikštelę, nuskaitoma ir perduodama į kompiuterį. Pastarasis skaičiuoja, analizuoja ir pateikia apibendrintus duomenis. Juos reikia mokėti „perskaityti“ ir tada daryti išvadas.

Programos galimybės

Įsigijus ir sumontavus reikiamą įrangą, pirmiausia reikia suvesti į kompiuterį duomenis apie kiekvieną bandos gyvulį: jo amžių, tėvus, paskutinio veršiavimosi ir sėklinimo datas, t. y. viską, kas vėliau padės analizuoti ir vertinti kiekvieną karvę ir visą bandą.

Saulius, tik pirmą kartą suvedęs karvių duomenis, nuliūdo – susistemintas bandos vaizdas nebuvo džiuginantis. Užsitęsę servis periodai, po 200 dienų nesėklintos, 400 dienų melžiamos karvės gerų perspektyvų ūkiui nežadėjo. Tačiau jau nuo pat pirmojo melžimo, buvo galima stebėti kiekvieną karvę tarsi per padidinamąjį stiklą, nors ir labai iš tolo. Melžimo metu kompiuterio ekrane matyti atėjusios karvės praėjusio melžimo duomenys: pieno kiekis, jo tekėjimo greitis, induktyvumas, karvės būklė. Šiuos duomenis melžimo aikštelėje mato ir melžėjas. Be to, rodomas ir melžėjo darbas: kiek laiko ruošiamas tešmuo, kokiu režimu įjungtas melžimo aparatas, kokio lygio vakuumas sistemoje.

Tradicinėse fermose zootechnikas, selekcininkas, fermos vedėjas ir veterinarijos gydytojas kiekvieną atliktą darbą fermoje įrašydavo dešimtyse žurnalų. Šiuolaikiniame ūkyje kiekvieną kontaktą su gyvuliu būtina užfiksuoti kompiuterinėje programoje. Pavyzdžiui, karvę apsėklinus, į programą įrašomas sėklinimo laikas, naudoto buliaus vardas, numeris. Nuo šio momento pradeda tiksėti laikrodis, rodantis veršingumo tyrimo, užtrūkinimo, numatomo veršiavimosi datas.

Informacija apie gimusį veršelį S. Gaidžiūnas taip pat fiksuoja programoje. Nuo veršiavimosi datos ji pradeda skaičiuoti šviežapienės karvės laktaciją. Pirmiausia sumuoja pieno kiekį per pirmąsias 100 dienų, vėliau, praėjus 305 dienoms, bendroje melžiamų karvių lentelėje atsiranda šio gyvulio laktacijos suvestinė. Jei karvei prisireikia veterinarijos gydytojo pagalbos, nustatyta diagnozė ir skirti medikamentai taip pat įrašomi į kompiuterinę karvės kortelę. Sergantis ir gydomas gyvulys automatiškai atsiduria stebimųjų grupėje ir iš jos išbraukiamas tik pasibaigus gydymui.

Kadangi daugumai vaistų taikomas išlaukos periodas, jį taip pat reikia nurodyti programoje, kad atėjus melžtis gydomai karvei, melžėjas būtų įspėtas. Programa automatiškai blokuoja galimybę uždėti melžiklius, o melžėjas pieną su inhibitoriais pamelžia į atskirą talpyklą.

Viena iš svarbiausių bandos valdymo programos funkcijų – rujojančių karvių nustatymas. Nors naujų veislių itin produktyvios karvės rujoja beveik nepastebimai, davikliai labai tiksliai užfiksuoja padidėjusį organizmo tonusą, ir tokią karvę selekcijos vartai nukreipia į atskyrimo patalpas. Sunegalavę gyvuliai taip pat nelieka nepastebėti. Apie juos tuoj pat pranešama specialioje programos skiltyje. Karvės, kurių aktyvumas sumažėjo, ar paskutinio melžimo metu nukrito pieno kiekis, patenka į „raudonąjį“ sąrašą.

Pasak S. Gaidžiūno, labai svarbi bandos valdymo programos dalis – atrajojimo laiko nustatymas. Specialistai akcentuoja, kad norint įvertinti bandos sveikatingumą, reikėtų suskaičiuoti, kiek karvių poilsio metu atrajoja. Taikant tokią programą, nustatyti atrajojimo trukmę galima ir nematant paties galvijo. Žinodamas, kurią paros dalį gyvuliai praleidžia atrajodami, ūkininkas ar ūkio veterinarijos gydytojas gali daryti išvadas apie karvių prieskrandžių būklę, pašarų kokybę ir, jei reikia, nedelsdamas imtis reikalingų priemonių.

Bandos analizės reikšmė

Svarbiausia bandos valdymo programos dalis – duomenų analizė. Suvestinių, įvairių grafikų pobūdis ir gausa kiekvienam specialistui leidžia pasirinkti pačius priimtiniausius variantus. Atsivertęs produkcijos skiltį, gali analizuoti karves pagal primelžiamo pieno kiekį, pagal laktacijos kreives.

Sėklinimo indeksai, vaisingumo, reprodukcijos rezultatai matyti vaisos lentelėse. Čia karvės lyginamos pagal sėklinimų skaičių, sunaudotos spermos dozes vienam veršeliui gauti, pagal servis periodą ir pieno kiekį atskirais laktacijos etapais. Nemažą naudą selekciniam darbui duoda karvių genetinė analizė, kurioje matyti bulių panaudojimo rezultatai, jų tinkamumas esamai bandai."

Rasa BITAITIENĖ


Oficialūs atstovai: